Į 1-15 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A ir B.
Šaltinis A. Iš franko Einhardo (768-840) raštų
Nebuvo frankų liaudžiai ilgesnio, žiauresnio ir sunkesnio karo, negu karas su saksais. <...> Sunku suskaičiuoti, kiek sykių jie buvo nugalėti ir pasiduodavo mūsų valdovo malonei, žadėjo vykdyti visus jo įsakymus, nedelsdami duodavo reikalaujamus įkaitus, priimdavo pas juos siunčiamus pasiuntinius; ne kartą buvo taip sutramdyti ir numalšinti, jog netgi žadėjo liautis tarnavę demonams ir priimti krikščionių tikėjimą. Bet kaip kartais jie būdavo pasiryžę visa tai ištesėti, lygiai taip visada būdavo linkę ir pažeidinėti.
Šaltinis B. Iš karališkojo metraščio
Ir jis atšventė Viešpaties Gimimą Romoje, ir pasikeitė metai, ir jų skaičius tapo 801. Šią didžiai šventą Viešpaties Gimimo dieną, kai prieš mišias karalius, pasimeldęs palaimintajam apaštalui Petrui, atsistojo, popiežius Leonas uždėjo jam ant galvos karūną, ir visa romėnų tauta jį sveikino: „Karoli Augustai, Dievo karūnuotas didžiu ir taikingu romėnų imperatorium, gyvuok ir nugalėk“. Po pamaldų apaštalų įpėdinis jį pagarbino pagal senųjų principų tradiciją; ir jau vietoj buvusio patricijaus titulo jis buvo pavadintas imperatorium ir Augustu.
KLAUSIMAI
1. Kurią istorinę epochą atspindi šaltiniai A ir B?
2. Kaip dabartiniai istorikai vadina šaltiniuose A ir B minimą asmenį?
3. Kaip vadinama jo valdyta valstybė?
4. Kurį tikėjimą (religiją) išpažino šaltiniuose minimas valdovas? Atsakymą pagrįskite remdamiesi šaltiniais A ir B.
5. Šaltinyje A raskite priežastį, kodėl šaltiniuose minimas valdovas kariavo su saksais.
6. Ką šaltinis B pasako apie abiejuose šaltiniuose minimo valdovo santykius su popiežiumi?
7. Remdamiesi abiem šaltiniais paaiškinkite, kuo šaltinyje B aprašytas įvykis buvo naudingas popiežiui?
8. Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite metus ir įvardykite šventę, kurios metu šaltiniuose minimas valdovas susitiko su popiežiumi.
9. Kurios nebeegzistavusios valstybės tradicijų laikėsi popiežius? Atsakymą paaiškinkite remdamiesi šaltiniu B.
10. Šaltinis A liudija valdovą ilgai kariavus su saksais, tačiau šaltinyje B jis vadinamas „taikingu“. Paaiškinkite šį prieštaravimą.
11. Kada ir koks likimas ištiko šaltiniuose minimo valdovo valstybę?
12. Ką reiškia Einhardo pasakymas, jog saksai „tarnauja demonams“?
13. Kurį tikėjimą (religiją) išpažino dokumentų A ir B autoriai? Kodėl taip manote?
14. Koks šaltinio A autoriaus požiūris į valdovą? Atsakymą pagrįskite.
15. Ar šios ištraukos yra pirminiai, ar antriniai šaltiniai? Atsakymą pagrįskite.
Šaltinis A. Iš franko Einhardo (768-840) raštų
Nebuvo frankų liaudžiai ilgesnio, žiauresnio ir sunkesnio karo, negu karas su saksais. <...> Sunku suskaičiuoti, kiek sykių jie buvo nugalėti ir pasiduodavo mūsų valdovo malonei, žadėjo vykdyti visus jo įsakymus, nedelsdami duodavo reikalaujamus įkaitus, priimdavo pas juos siunčiamus pasiuntinius; ne kartą buvo taip sutramdyti ir numalšinti, jog netgi žadėjo liautis tarnavę demonams ir priimti krikščionių tikėjimą. Bet kaip kartais jie būdavo pasiryžę visa tai ištesėti, lygiai taip visada būdavo linkę ir pažeidinėti.
Šaltinis B. Iš karališkojo metraščio
Ir jis atšventė Viešpaties Gimimą Romoje, ir pasikeitė metai, ir jų skaičius tapo 801. Šią didžiai šventą Viešpaties Gimimo dieną, kai prieš mišias karalius, pasimeldęs palaimintajam apaštalui Petrui, atsistojo, popiežius Leonas uždėjo jam ant galvos karūną, ir visa romėnų tauta jį sveikino: „Karoli Augustai, Dievo karūnuotas didžiu ir taikingu romėnų imperatorium, gyvuok ir nugalėk“. Po pamaldų apaštalų įpėdinis jį pagarbino pagal senųjų principų tradiciją; ir jau vietoj buvusio patricijaus titulo jis buvo pavadintas imperatorium ir Augustu.
KLAUSIMAI
1. Kurią istorinę epochą atspindi šaltiniai A ir B?
2. Kaip dabartiniai istorikai vadina šaltiniuose A ir B minimą asmenį?
3. Kaip vadinama jo valdyta valstybė?
4. Kurį tikėjimą (religiją) išpažino šaltiniuose minimas valdovas? Atsakymą pagrįskite remdamiesi šaltiniais A ir B.
5. Šaltinyje A raskite priežastį, kodėl šaltiniuose minimas valdovas kariavo su saksais.
6. Ką šaltinis B pasako apie abiejuose šaltiniuose minimo valdovo santykius su popiežiumi?
7. Remdamiesi abiem šaltiniais paaiškinkite, kuo šaltinyje B aprašytas įvykis buvo naudingas popiežiui?
8. Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite metus ir įvardykite šventę, kurios metu šaltiniuose minimas valdovas susitiko su popiežiumi.
9. Kurios nebeegzistavusios valstybės tradicijų laikėsi popiežius? Atsakymą paaiškinkite remdamiesi šaltiniu B.
10. Šaltinis A liudija valdovą ilgai kariavus su saksais, tačiau šaltinyje B jis vadinamas „taikingu“. Paaiškinkite šį prieštaravimą.
11. Kada ir koks likimas ištiko šaltiniuose minimo valdovo valstybę?
12. Ką reiškia Einhardo pasakymas, jog saksai „tarnauja demonams“?
13. Kurį tikėjimą (religiją) išpažino dokumentų A ir B autoriai? Kodėl taip manote?
14. Koks šaltinio A autoriaus požiūris į valdovą? Atsakymą pagrįskite.
15. Ar šios ištraukos yra pirminiai, ar antriniai šaltiniai? Atsakymą pagrįskite.
Į 41-48 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.
Šaltinis A (Iš VIII a. susitarimo)
Kęsdamas nuolatinį nepriteklių, visur ieškodamas ir negalėdamas rasti uždarbio, kreipiausi į jūsų galybės dievobaimingumą, idant jūs duotumėt man kaip prekarijų žemės, kurią galėčiau dirbti jūsų dvare [...]. Jūsų galybė sutiko patenkinti mano prašymą. Todėl savo prekariniu raštu pasižadu niekad nerodyti jokio pasipriešinimo ir nedaryti nuostolio minėtoms jūsų žemėms, bet visame kame elgtis žiūrėdamas jūsų naudos. Dešimtines ir kitus mokesčius [...] pasižadu mokėti kasmet. O jeigu [...] drįsčiau pažeisti ką iš pažadų, jūs turėsite visišką teisę išvaryti mane iš minėtųjų žemių ir valdyti jas pagal savo teises.
Šaltinis B (Iš Žano Ibelino knygos)
Jei kas nors [...] stoja aukščiausiojo karalystės senjoro vasalinėn priklausomybėn, jis turi atsiklaupti prieš šį ir tarti jam: „Sire [Jūsų didenybe], štai aš tampu jūsų artimiausiu vasalu už tokį ir tokį feodą.“ [...] Niekas negali pripažinti daugiau kaip vienos artimos vasalinės priklausomybės. [...] Tarp senjoro ir vasalo nėra nieko, išskyrus ištikimybę, ir šią ištikimybę jie turi kruopščiai ir abipusiškai saugoti [...]. Vasalai turi atlikti savo senjorui [...] tarnybą, jo iškviesti, raiti ir apsiginklavę visose karalystės vietose [...].
Šaltinis C (Iš taisyklių, nustatytų Briuselio gelumbės gamintojams XIV a.)
4. Joks šukuotojas negali šukuoti, jeigu jo šukos nuo šiolei neturi 21 danties, antraip jam gresia 20 su pabauda ir šukų konfiskacija.
5. Jokia šukuotoja negali šukuoti už Briuselio ribų, antraip jai gresia 20 su pabauda ir šukų konfiskacija; visa tai pameistrio, kuris ją apskundė, naudai.
8. Audėjas, turintis darbo ir einantis išgerti dienos metu, turės sumokėti 4 svarus. Kiekvienas mokinys vėlėjas, norįs išmokti šį amatą, turi sumokėti [...] vieną senąjį ekiu.
Šaltinis D (Iš istorinio veikalo „Moteris Katedrų laikais“)
Vienuolių dėka susidaro žmonijos ateičiai svarbus įgūdis skaityti tyliai, vien akimis. Antikos laikais visuomet buvo skaitoma balsu. Šv. Augustinas didžiai nustebo išvydęs savo draugą Šv. Ambraziejų, Milano vyskupą, skaitantį tylomis. Jei nebūtų atrastas šitoks skaitymo būdas, abi taisyklės – privalomo skaitymo ir privalomo tylėjimo – diametraliai prieštarautų viena kitai. Taigi skaitymo atskyrimas nuo kalbėjimo yra vienuolių dovana ateities kartoms. [...] Vandens malūnų paplitimas X-XIII a. buvo galbūt žymiausia ir nuostabiausia iš visų tuo metu pasiektos technikos pažangos rūšių. Vandens malūnai ne tik mala javus, [...] bet ir spaudžia alyvų aliejų, velia gelumbę, kala geležį [...]. Pakinktus sugalvota pritvirtinti prie arklio pečių. Klasikinė antika nežinojo šio racionalaus būdo. Pavalkai iš tiesų buvo išradingumo šedevras: juk jie leido perkelti krūvį nuo gyvulio kaklo ant jo pečių. Pavalkus pradėta naudoti tik apie VIII a. Greitesnis už jautį, kinkomas pavalkais arklys pajėgia pervežti dešimtkart už save sunkesnį krovinį. [...] Drauge sugalvota kaustyti arklius ir kinkyti juos vorele. [...] Dūmtraukis išrastas XI a. Kaip buvo galima taip ilgai gyventi be dūmtraukio?
KLAUSIMAI
41. Įvardykite socialinę grupę, kuri gaudavo žemę kaip prekariumą. Remdamiesi šaltinio A turiniu, nurodykite du įsipareigojimus, už kuriuos buvo duodama žemės.
Socialinė grupė ………………
Įsipareigojimai: 1. ……………… 2. ………………
42. Į kokią socialinę padėtį patekdavo asmuo, pasirašęs prekarinį raštą? Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite dvi aplinkybes, kurios vertė tokius raštus pasirašyti.
Socialinė padėtis ………………
Aplinkybės: 1. ……………… 2. ………………
43. Nurodykite abipusius įsipareigojimus, kuriais buvo paremti senjoro ir vasalo santykiai (šaltinis B). Paaiškinkite, kuo šie santykiai iš esmės skyrėsi nuo prievolių, gavus prekariumą.
Senjoro įsipareigojimai ………………
Vasalo įsipareigojimai ………………
Paaiškinimas ………………
44. Kurios gamybinės organizacijos ypatybės aprašytos šaltinyje C? Paaiškinkite, kokio pagrindinio tikslo siekta nuodugniai reglamentuojant gamybinę veiklą.
Organizacija ……………… Tikslas ………………
45. Kuri visuomeninė sankloda (santvarka) atsispindi šaltiniuose A, B ir C? Nurodykite du šios sanklodos bruožus.
Sankloda ……………… 1. ……………… 2. ………………
46. Remdamiesi šaltiniu D, nurodykite tris viduramžių kultūros ir civilizacijos naujoves. Kokį poveikį kiekviena iš jų padarė tolesnei Europos raidai?
Naujovė ……………… Poveikis ………………
Naujovė ……………… Poveikis ………………
Naujovė ……………… Poveikis ………………
47. Nurodykite viduramžiais atsiradusius mokslo pasiekimus ir valstybės valdymo pokyčius nepaminėtus šaltinyje D. Paaiškinkite jų svarbą tolesnei Europos raidai.
Mokslo pasiekimai ……………… Paaiškinimas ………………
Valdymo pokyčiai ……………… Paaiškinimas ………………
48. Remdamiesi pateiktais šaltiniais ir žiniomis, nurodykite du reiškinius, būdingus tiek viduramžiams, tiek senovės istorijai.
Kęsdamas nuolatinį nepriteklių, visur ieškodamas ir negalėdamas rasti uždarbio, kreipiausi į jūsų galybės dievobaimingumą, idant jūs duotumėt man kaip prekarijų žemės, kurią galėčiau dirbti jūsų dvare [...]. Jūsų galybė sutiko patenkinti mano prašymą. Todėl savo prekariniu raštu pasižadu niekad nerodyti jokio pasipriešinimo ir nedaryti nuostolio minėtoms jūsų žemėms, bet visame kame elgtis žiūrėdamas jūsų naudos. Dešimtines ir kitus mokesčius [...] pasižadu mokėti kasmet. O jeigu [...] drįsčiau pažeisti ką iš pažadų, jūs turėsite visišką teisę išvaryti mane iš minėtųjų žemių ir valdyti jas pagal savo teises.
Šaltinis B (Iš Žano Ibelino knygos)
Jei kas nors [...] stoja aukščiausiojo karalystės senjoro vasalinėn priklausomybėn, jis turi atsiklaupti prieš šį ir tarti jam: „Sire [Jūsų didenybe], štai aš tampu jūsų artimiausiu vasalu už tokį ir tokį feodą.“ [...] Niekas negali pripažinti daugiau kaip vienos artimos vasalinės priklausomybės. [...] Tarp senjoro ir vasalo nėra nieko, išskyrus ištikimybę, ir šią ištikimybę jie turi kruopščiai ir abipusiškai saugoti [...]. Vasalai turi atlikti savo senjorui [...] tarnybą, jo iškviesti, raiti ir apsiginklavę visose karalystės vietose [...].
Šaltinis C (Iš taisyklių, nustatytų Briuselio gelumbės gamintojams XIV a.)
4. Joks šukuotojas negali šukuoti, jeigu jo šukos nuo šiolei neturi 21 danties, antraip jam gresia 20 su pabauda ir šukų konfiskacija.
5. Jokia šukuotoja negali šukuoti už Briuselio ribų, antraip jai gresia 20 su pabauda ir šukų konfiskacija; visa tai pameistrio, kuris ją apskundė, naudai.
8. Audėjas, turintis darbo ir einantis išgerti dienos metu, turės sumokėti 4 svarus. Kiekvienas mokinys vėlėjas, norįs išmokti šį amatą, turi sumokėti [...] vieną senąjį ekiu.
Šaltinis D (Iš istorinio veikalo „Moteris Katedrų laikais“)
Vienuolių dėka susidaro žmonijos ateičiai svarbus įgūdis skaityti tyliai, vien akimis. Antikos laikais visuomet buvo skaitoma balsu. Šv. Augustinas didžiai nustebo išvydęs savo draugą Šv. Ambraziejų, Milano vyskupą, skaitantį tylomis. Jei nebūtų atrastas šitoks skaitymo būdas, abi taisyklės – privalomo skaitymo ir privalomo tylėjimo – diametraliai prieštarautų viena kitai. Taigi skaitymo atskyrimas nuo kalbėjimo yra vienuolių dovana ateities kartoms. [...] Vandens malūnų paplitimas X-XIII a. buvo galbūt žymiausia ir nuostabiausia iš visų tuo metu pasiektos technikos pažangos rūšių. Vandens malūnai ne tik mala javus, [...] bet ir spaudžia alyvų aliejų, velia gelumbę, kala geležį [...]. Pakinktus sugalvota pritvirtinti prie arklio pečių. Klasikinė antika nežinojo šio racionalaus būdo. Pavalkai iš tiesų buvo išradingumo šedevras: juk jie leido perkelti krūvį nuo gyvulio kaklo ant jo pečių. Pavalkus pradėta naudoti tik apie VIII a. Greitesnis už jautį, kinkomas pavalkais arklys pajėgia pervežti dešimtkart už save sunkesnį krovinį. [...] Drauge sugalvota kaustyti arklius ir kinkyti juos vorele. [...] Dūmtraukis išrastas XI a. Kaip buvo galima taip ilgai gyventi be dūmtraukio?
KLAUSIMAI
41. Įvardykite socialinę grupę, kuri gaudavo žemę kaip prekariumą. Remdamiesi šaltinio A turiniu, nurodykite du įsipareigojimus, už kuriuos buvo duodama žemės.
Socialinė grupė ………………
Įsipareigojimai: 1. ……………… 2. ………………
42. Į kokią socialinę padėtį patekdavo asmuo, pasirašęs prekarinį raštą? Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite dvi aplinkybes, kurios vertė tokius raštus pasirašyti.
Socialinė padėtis ………………
Aplinkybės: 1. ……………… 2. ………………
43. Nurodykite abipusius įsipareigojimus, kuriais buvo paremti senjoro ir vasalo santykiai (šaltinis B). Paaiškinkite, kuo šie santykiai iš esmės skyrėsi nuo prievolių, gavus prekariumą.
Senjoro įsipareigojimai ………………
Vasalo įsipareigojimai ………………
Paaiškinimas ………………
44. Kurios gamybinės organizacijos ypatybės aprašytos šaltinyje C? Paaiškinkite, kokio pagrindinio tikslo siekta nuodugniai reglamentuojant gamybinę veiklą.
Organizacija ……………… Tikslas ………………
45. Kuri visuomeninė sankloda (santvarka) atsispindi šaltiniuose A, B ir C? Nurodykite du šios sanklodos bruožus.
Sankloda ……………… 1. ……………… 2. ………………
46. Remdamiesi šaltiniu D, nurodykite tris viduramžių kultūros ir civilizacijos naujoves. Kokį poveikį kiekviena iš jų padarė tolesnei Europos raidai?
Naujovė ……………… Poveikis ………………
Naujovė ……………… Poveikis ………………
Naujovė ……………… Poveikis ………………
47. Nurodykite viduramžiais atsiradusius mokslo pasiekimus ir valstybės valdymo pokyčius nepaminėtus šaltinyje D. Paaiškinkite jų svarbą tolesnei Europos raidai.
Mokslo pasiekimai ……………… Paaiškinimas ………………
Valdymo pokyčiai ……………… Paaiškinimas ………………
48. Remdamiesi pateiktais šaltiniais ir žiniomis, nurodykite du reiškinius, būdingus tiek viduramžiams, tiek senovės istorijai.
Į 41-48 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.
Šaltinis A (Iš H. Senkevičiaus istorinio romano „Quo vadis“)
Visi bėgo greitai, kiek karštligiškai, ir atskubėję į rato vidurį klaupėsi vienas šalia kito, iškėlę aukštyn rankas. Publika manė, kad jie prašo pasigailėti, ir pasipiktinusi tokiu bailumu ėmė trypti, švilpti, mėtyti tuščius indus nuo vyno, nugraužtus kaulus ir klykti: „Žvėrys! Žvėrys!...“ Tačiau staiga jvyko netikėtas dalykas. Štai iš tų gauruotų būrių vidurio pakilo balsai ir nuaidėjo giesmė, pirmą kartą tokia Romos cirke: „Christus regnat...“ (vert.: „Kristus valdo...“) [...] Visi suprato, kad šie žmonės neprašo pasigailėjimo, atrodo, jie nemato nei cirko, nei publikos, nei senato, nei cezario. [...] Tačiau tuo metu atsivėrė kitos grotos, ir į areną pasiutusiu greičiu lodama įsiveržė didžiulė gauja šunų [...]. Krikščionys klūpojo nejudėdami it suakmenėję, tik kartojo vientisu aimanų choru: „Pro Christo! Pro Christo!“ (vert.: „už Kristų!“) . [...] Šunys plėšė vieni kitiems iš nasrų kruvinus žmonių gabalus. Kraujo ir išdraskytų vidurių tvaikas nustelbė arabų kvepalus ir užliejo visą cirką.
Šaltinis B (Iš istorinio veikalo „Moteris Katedrų laikais“)
Kai Vakarai blaškosi tarp pagonybės, arijonizmo ir krikščionybės, moterų vaidmuo skleidžiant Evangeliją itin aktyvus. Paveiktas moters, Chlodvigas išsiskiria iš kitų barbarų, per krikštą pritapdamas prie katalikiškosios Romos [...]. Anglijoje Berta iš Kento įkalba karalių Etelbertą apsikrikštyti. [...] Ar tik nebus Trejybės paslaptis moterį apkerėjusi . [...] Vienuolės buvo uoliausios Šv. Bonifaco pagalbininkės, ir netgi Rusija, kur pirmoji apsikrikštijo Kijevo kunigaikštienė Olga, o vėliau Baltijos šalys už krikščionybę turės dėkoti Lenkijos Jadvygai. [...] Henriko žmonos Matildos veikla laikoma lygiaverte jos vyro veiklai. Kartu jiedu įkuria Kvedlinburgo moterų vienuolyną, kur abu bus palaidoti.
Šaltinis C (Iš vadovėlio „Lietuva ir pasaulis“)
962 m. vasario 2 d. vokiečių karalius Otonas I vainikuojamas imperatoriumi. Jonas XII uždeda jam karūną ir pagal Romos teisę kartu su Romos gyventojais duoda ištikimybės priesaiką. Karūnacija daugeliu atvejų panaši į Karolio Didžiojo iškėlimą: popiežius, kaip kadaise Karolį, prašo Otoną pagalbos kovoje su Romai grasinančiomis valstybėmis. Dabar Otonas turi traukti per Alpes prieš Italijos karalių Berengarą. [...] Otono armijos galybė triuškinanti, juolab, kad prie jos prisijungia daugelis Aukštutinės Italijos grafysčių ir vyskupijų. 962 m. pabaigoje Otonas pasirodo prie Romos vartų, kurie jam paslaugiai atsiveria.
Šaltinis D (Iš istorinio veikalo)
Romos popiežius tvirtino, kad jis yra aukščiausias Bažnyčios vadovas. Bažnyčios galva Rytuose – Konstantinopolio patriarchas – atmetė popiežiaus pretenzijas. Jį rėmė Bizantijos imperatorius. Kova pasireiškė teologiniu ginču [...]. Konstantinopolio patriarchas tvirtino, kad Šventoji Dvasia gali būti kildinama tik iš (Dievo) Tėvo, o Romos popiežius teigė, kad ir iš (Dievo) Sūnaus. [...] Šis ginčas niekuomet nebuvo išspręstas. 1054 m. jis baigėsi galutiniu susiskaldymu.
KLAUSIMAI
41. Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite publikos (žiūrovų) ir į cirko areną suvarytų žmonių tikėjimus. Paaiškinkite, kaip religiniai įsitikinimai veikė šių dviejų skirtingų grupių elgesį.
Tikėjimas ......................... Paaiškinimas ............................
Tikėjimas ........................ Paaiškinimas ............................
42. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių buvo žiauriai elgiamasi su krikščionimis.
1 ..................... 2 ......................
43. Remdamiesi žiniomis, nurodykite imperatorių, kuriam valdant nustota persekioti krikščionis. Paaiškinkite, kodėl pasikeitė požiūris į krikščionis.
Imperatorius ........................ Paaiškinimas ......................
44. Nurodykite dvi krikščionybės raidos ypatybes, atsispindinčias šaltinyje B. Kiekvieną iš jų apibūdinkite šaltinio teiginiais.
Ypatybė ................................... Apibūdinimas .........................
Ypatybė ................................... Apibūdinimas .........................
45. Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nurodykite, kaip vadinama Otono I sukurta imperija. Paaiškinkite, kokią įtaką šios imperijos įsikūrimui padarė Krikščionių bažnyčia.
Imperijos pavadinimas........................... Paaiškinimas......................
46. Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nurodykite, kokio politinio ir religinio tikslo siekė Romos popiežius, vainikuodamas Karolį ir Otoną I imperatoriais (šaltinis C).
Politinis tikslas ..................... Religinis tikslas .....................
47. Remdamiesi šaltiniais B ir D, paaiškinkite, kaip „Trejybės paslaptį“ suprato Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas. Į kokias dvi kryptis 1054 m. skilo krikščionybė?
Popiežius .................. Patriarchas ........................ Kryptys ................
48. Šaltiniuose atsispindi trys krikščionybės raidos ypatybės: persekiojimas, plėtra ir skilimas. Paaiškinkite, kokią įtaką kiekviena iš jų padarė Europai.
Persekiojimas ................... Plėtra ..................... Skilimas .................
Šaltinis A (Iš H. Senkevičiaus istorinio romano „Quo vadis“)
Visi bėgo greitai, kiek karštligiškai, ir atskubėję į rato vidurį klaupėsi vienas šalia kito, iškėlę aukštyn rankas. Publika manė, kad jie prašo pasigailėti, ir pasipiktinusi tokiu bailumu ėmė trypti, švilpti, mėtyti tuščius indus nuo vyno, nugraužtus kaulus ir klykti: „Žvėrys! Žvėrys!...“ Tačiau staiga jvyko netikėtas dalykas. Štai iš tų gauruotų būrių vidurio pakilo balsai ir nuaidėjo giesmė, pirmą kartą tokia Romos cirke: „Christus regnat...“ (vert.: „Kristus valdo...“) [...] Visi suprato, kad šie žmonės neprašo pasigailėjimo, atrodo, jie nemato nei cirko, nei publikos, nei senato, nei cezario. [...] Tačiau tuo metu atsivėrė kitos grotos, ir į areną pasiutusiu greičiu lodama įsiveržė didžiulė gauja šunų [...]. Krikščionys klūpojo nejudėdami it suakmenėję, tik kartojo vientisu aimanų choru: „Pro Christo! Pro Christo!“ (vert.: „už Kristų!“) . [...] Šunys plėšė vieni kitiems iš nasrų kruvinus žmonių gabalus. Kraujo ir išdraskytų vidurių tvaikas nustelbė arabų kvepalus ir užliejo visą cirką.
Šaltinis B (Iš istorinio veikalo „Moteris Katedrų laikais“)
Kai Vakarai blaškosi tarp pagonybės, arijonizmo ir krikščionybės, moterų vaidmuo skleidžiant Evangeliją itin aktyvus. Paveiktas moters, Chlodvigas išsiskiria iš kitų barbarų, per krikštą pritapdamas prie katalikiškosios Romos [...]. Anglijoje Berta iš Kento įkalba karalių Etelbertą apsikrikštyti. [...] Ar tik nebus Trejybės paslaptis moterį apkerėjusi . [...] Vienuolės buvo uoliausios Šv. Bonifaco pagalbininkės, ir netgi Rusija, kur pirmoji apsikrikštijo Kijevo kunigaikštienė Olga, o vėliau Baltijos šalys už krikščionybę turės dėkoti Lenkijos Jadvygai. [...] Henriko žmonos Matildos veikla laikoma lygiaverte jos vyro veiklai. Kartu jiedu įkuria Kvedlinburgo moterų vienuolyną, kur abu bus palaidoti.
Šaltinis C (Iš vadovėlio „Lietuva ir pasaulis“)
962 m. vasario 2 d. vokiečių karalius Otonas I vainikuojamas imperatoriumi. Jonas XII uždeda jam karūną ir pagal Romos teisę kartu su Romos gyventojais duoda ištikimybės priesaiką. Karūnacija daugeliu atvejų panaši į Karolio Didžiojo iškėlimą: popiežius, kaip kadaise Karolį, prašo Otoną pagalbos kovoje su Romai grasinančiomis valstybėmis. Dabar Otonas turi traukti per Alpes prieš Italijos karalių Berengarą. [...] Otono armijos galybė triuškinanti, juolab, kad prie jos prisijungia daugelis Aukštutinės Italijos grafysčių ir vyskupijų. 962 m. pabaigoje Otonas pasirodo prie Romos vartų, kurie jam paslaugiai atsiveria.
Šaltinis D (Iš istorinio veikalo)
Romos popiežius tvirtino, kad jis yra aukščiausias Bažnyčios vadovas. Bažnyčios galva Rytuose – Konstantinopolio patriarchas – atmetė popiežiaus pretenzijas. Jį rėmė Bizantijos imperatorius. Kova pasireiškė teologiniu ginču [...]. Konstantinopolio patriarchas tvirtino, kad Šventoji Dvasia gali būti kildinama tik iš (Dievo) Tėvo, o Romos popiežius teigė, kad ir iš (Dievo) Sūnaus. [...] Šis ginčas niekuomet nebuvo išspręstas. 1054 m. jis baigėsi galutiniu susiskaldymu.
KLAUSIMAI
41. Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite publikos (žiūrovų) ir į cirko areną suvarytų žmonių tikėjimus. Paaiškinkite, kaip religiniai įsitikinimai veikė šių dviejų skirtingų grupių elgesį.
Tikėjimas ......................... Paaiškinimas ............................
Tikėjimas ........................ Paaiškinimas ............................
42. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių buvo žiauriai elgiamasi su krikščionimis.
1 ..................... 2 ......................
43. Remdamiesi žiniomis, nurodykite imperatorių, kuriam valdant nustota persekioti krikščionis. Paaiškinkite, kodėl pasikeitė požiūris į krikščionis.
Imperatorius ........................ Paaiškinimas ......................
44. Nurodykite dvi krikščionybės raidos ypatybes, atsispindinčias šaltinyje B. Kiekvieną iš jų apibūdinkite šaltinio teiginiais.
Ypatybė ................................... Apibūdinimas .........................
Ypatybė ................................... Apibūdinimas .........................
45. Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nurodykite, kaip vadinama Otono I sukurta imperija. Paaiškinkite, kokią įtaką šios imperijos įsikūrimui padarė Krikščionių bažnyčia.
Imperijos pavadinimas........................... Paaiškinimas......................
46. Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nurodykite, kokio politinio ir religinio tikslo siekė Romos popiežius, vainikuodamas Karolį ir Otoną I imperatoriais (šaltinis C).
Politinis tikslas ..................... Religinis tikslas .....................
47. Remdamiesi šaltiniais B ir D, paaiškinkite, kaip „Trejybės paslaptį“ suprato Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas. Į kokias dvi kryptis 1054 m. skilo krikščionybė?
Popiežius .................. Patriarchas ........................ Kryptys ................
48. Šaltiniuose atsispindi trys krikščionybės raidos ypatybės: persekiojimas, plėtra ir skilimas. Paaiškinkite, kokią įtaką kiekviena iš jų padarė Europai.
Persekiojimas ................... Plėtra ..................... Skilimas .................